dabar akys truputį drėksta, kai tenka viską palikti, nors spalį lyjant lietums jos drėko nuo atvirkštinių minčių. ipodas atsitiktinai išmetė aerosmith - amazing, ir Tyler'is dar niekad nebuvo toks teisus - and i just can't tell just what tomorrow brings. kokie žmonės mes būsim, kai vėl pasimatysim, Dovile, Egle, Marija, Edita, Andre (prašau nepykti), Mačy. Ar vis dar susišypsosim, kai kur nors prekybos centre užgros 'My Star', ar vis dar klausim savęs, kas čia ne taip, ar eisim gerti vyno ir po to krisim į pusnis?
važiuodama namo, po visų atsisveikinimų, atsibučiavimų ir paskutinių kavų, aš pamaniau, kad tas mano pirminis tikslas, dėl kurio aš taip veržiausi į šiaurę, (nors ir motyvaciniam suokiau apie kultūrines ir lingvistines paskatas), jis kažkaip ėmė ir išgaravo. matyt, dėka visų vasaros šokių iki penkių, išpilstytų substancijų, emocionalių pokalbių, pritrintų pūslių, lėktuvo bilietų, o vėliau - ir nukritusių lapų. o galbūt tai dar vienas gyvenimo dėsnis - nusiramink, ir gausi. aš dar kada nors apie tai parašysiu.
važiuodama namo, po visų atsisveikinimų, atsibučiavimų ir paskutinių kavų, aš pamaniau, kad tas mano pirminis tikslas, dėl kurio aš taip veržiausi į šiaurę, (nors ir motyvaciniam suokiau apie kultūrines ir lingvistines paskatas), jis kažkaip ėmė ir išgaravo. matyt, dėka visų vasaros šokių iki penkių, išpilstytų substancijų, emocionalių pokalbių, pritrintų pūslių, lėktuvo bilietų, o vėliau - ir nukritusių lapų. o galbūt tai dar vienas gyvenimo dėsnis - nusiramink, ir gausi. aš dar kada nors apie tai parašysiu.
nešant lagaminą laiptais, mane truputį verčia atgal, bet man visada taip būna. mama sako, kad katinas nujaučia, kad aš išvažiuoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą