dabar tai jau tikrai ruduo. man jis prasidėjo, kai grįžau. kai vieną iš daugelio sekmadienių sėdėjau  ant savo palangės (diev, kaip seniai šitaip besėdėjau!), kai lijo gaivus lietus, o saulė ruošėsi leistis ir atrodė, kad dangus dega. Tuomet valgiau keptą obuolį, kas iš tiesų byloja apie besibaigiančią vasarą. Iš visų kelionių jau sugrįžta, lagaminai išpakuoti, o ant skalbinių virvės džiuvo paskutinė džinsų partija. Ir jokių demonų, nieko - tik tuštuma viduj, tik tyla, kur dar visai neseniai bildėjo atvykstantis metro. Užsimerkusi vis dar matau tas gatves, kurias bandžiau jaukintis. Glaciere stotelę - kuri kryptis - Etoile ar Nation? Pamesti galvą dėl miesto yra gerai. Esi tikras - romanas nesibaigs kaip another wasted love story. 

Agne, tu klausei manęs, ar tikiu meile. Aš atsakiau taip, vėliau ne ir vis dėlto abu kartus klydau. Bet dabar tai jau žinau tikrai. 
Meile aš tikiu. Tik meilė - tai ne pergalės žygis/tai šaltis ir nutrūkęs aleliuja.